2009-03-21

Kelionė į Velsą


Praėjus metams po mūsų įsimintinos kelionės Ispanijoje, mes vėl susirengėme svetur. Šį kartą į Jungtines karalystes.

Mūsų tikslas buvo nuvykti į rudujų peslių šėryklą bei pasiekti vakarinę Velso pakrantę.

Ryanair pigių skrydžiu lėktuvu vakarop atvykome į Luton oro uostą. Ten buvome užsisakę C klasės (Astra, Golf ir pan.) automobilį nuomai. Atvykę į nuomos punktą nustebome, kai mūsų paklausė ar nebus problema jei automobilis bus su automatine pavara. Mums tai buvo privalumas, nes Anglijoje eismas kairiąja kelio puse, vairas automobiliuose dešinėje ir bėgius reikia jungti kaire, o ne dešine ranka. Taigi tik džiugiai linktelėjom, kad tinka ir netikėtai gavome raktelius su Mercedes-Benz logotipu. Kaip įsitikinome kitose kelionėse, dažnai būna, kad auto nuomos kompanijose nebūna mažesnių automobilių ir vietoje užsakyto būna pasiūlytas didesnis, bet kad gausim „Mersą“, tai nesitikėjom. Na tiesa, tai nekažkoks limuzinas, bet mums net nejauku buvo tokį imti, kadangi pirma mūsų nakvynė laukė būtent automobilyje.


Pradžioje buvo neramu, kaip pavyks važiuoti kairiąja kelio puse, bet pasirodo tai nėra taip jau sunku, ypač kai aplink kiti automobiliai – tiesiog reikia laikytis bendro srauto. Kelią pasirinkimo ne tiesiausią, bet greičiausią, t.y. M4, kuris veda link Bristolio. Buvo vakaras ir naktį nusprendėme praleisti dar Anglijoje, kad ryte įvažiuotume į Velsą. Susiradome kolonėlę su stovėjimo aikštele bei keliais viešbutukais šalia. Sustojome tiesiog prie vieno iš viešbučių, atlenkėm sėdynes ir numigom iki aušros.

Ryte kirtome Anglijos-Velso sieną (jokio pasienio posto aišku nebuvo), sumokėjome mokestį, kad pervažiuoti tiltą per sąsiaurį M48 keliu ir pasukome vietinui A449, o vėliau A40 keliu, kuris vingiavo į šiaurę link  Rhayader miestelio šalia kurio įsikūrusi žymioji Gigrin Farm, kurioje šeriami rudieji pesliai.

Pakeliui matėme fazanus. Tai praskrisdavo skersai kelią, tai vaikštynėjo kur pakelėjo, o kitą kartą pervažiuotas gulėjo ant asfalto.

Sustojome prie upelio. Radome savo pirmąją kalninę kielę. Vaizdai nuostabūs. Ganosi avys. Visa aplinka nuteikia raminančiai ir atpalaiduojančiai.

Pasiekiame Gigrin fermą. Pasak informacinio stendo (nuotrauka žemiau) Gigrin ferma tapo oficialia rudųjų peslių šerykla 1992/93 metų žiemą RSPB užsakymu.


Nuo to laiko šerykla pritraukia daugybę peslių (nuotrauka žemiau). Tačiau pesliai maitinami tik vakarop, kad ryte ieškotųsi maisto patys ir netaptų priklausomi nuo šeryklos. Buvo smagu žiūrėti kaip į teritoriją įvažiuoja traktoriukas su pilnu kaušu smulkintos jautienos, kurią vairuotojas kastuvu išbarsto pievoje. Pirmieji susirenka krankliai ir puola mėsą. Tik po jų pasirodo pesliai.


Dauguma peslių žieduoti.


Peslius stebėti įrengtos slėptuvės, kuriose netrūksta stebėtojų, nes vaizdas tikrai įspūdingas.


Naktį praleidžiame privačiame hostelyje, kur moteris nuosavame name nuomoja kelis kambarius. Ryte pajudame link pajūrio. Važiuodami pamatome tarp avių ramiai besiilsinčias kanadines bernikles.


Pasirenkame siaurą keliuką, kuris veda per kalvas link miestelio juokingu pavadinimu Cwmystwyth (tokie jau tie velsiški pavadinimai) ir tuo mums įdomus, kad žmonių ir mašinų mažai, o gyvūnų ir paukščių tikimybė sutikti kur kas didesnė. Nors paukščių gausa nesidžiaugėm, bet vaizdai buvo nuostabūs.


Pasiekę Airių jūrą važiuojame keliu vedančiu pajūriu į pietvakarius link Goodwick’o. Kartais stabtelim prie jūros pasigrožėti vaizdais.


Netoli Goodwick yra iškišulys vadinamas Strumble Head, kuriame sustojame pasižvalgyti. Čia pasak informacinio centro galima pamatyti šiaurinius padūkelius, šiaurinius fulmarus, atlantines audronašas, įvairių kirų, alkų bei plėšikų. Mūsų apsilankymo metu buvo stiprus vėjas, paukščių nedaug (pagrinde kirai), bet vaizdai puikūs.


Atėjus vakarui važiuojame link Tenby į pietinę pusiasalio dalį, kur nakvojame tikrame Pub’e. Ryte apžiūrime pajūrį, kur randame gausybę kirų, raudonsnapes alpines kuosas, uolinius kalviukus, kultūpius bei pelėsakalius.


Aplinkiniai vaizdai taip užburia, kad mes net nepastebėjome šalia ties skardžiais skraidančių šiaurinių fulmarų.




Labai norėjome išplaukti pažiūrėti paukščių turgaus uolų skardžiuose, bet pasirodo atvykome per anksti. Sezonas prasideda tik nuo balandžio, valtys nepraėjusios techninės apžiūros ir mes turėjome pasitenkinti tuo ką galėjome matyti nuo kranto.

Grįždami atgal nusprendėme aplankyti kelias turistines vietas. Viena – Bath miestelis, kuris žymus Romos laikus menančiomis voniomis. Miestelyje yra ir Ace Cameras filialas, kuris, bent tuo metu, gana konkurencingom kainom siūlė įsigyti įvairios optikos. Ten po įvairių bandymų buvo išsirinkti Swarovski 8×30 SLC žiūronai, kurie puikiai tarnauja iki šiol. Kita turistinė vieta – Stonehenge, kur tarp įspūdingų akmenų gausu pilkųjų startų.