Ne kartą buvome girėję, kad Nyderlanduose žiemą gausu žąsų, gulbių ir tilvikų, tad jau nuo vėlyvo rudens pradėjom galvoti apie kelionę.
Pirma mintis buvo keliauti automobiliu, nes kelionė ne tokia ir tolima, tačiau nusprendėme patikrinti ir kelionės lėktuvu galimybę. Į Amsterdamą pigių bilietų nebuvo, bet kai pamatėme Ryanair bilietų kainas į Bremeną, tai greitai užsakėme lėktuvo bilietus bei išsinuomavome automobilį.
Bremene nusileidome jau tamsoje, nesunkiai radome mūsų rezervuotos autonuomos punktą, kur sužinojome, kad mūsų sumokėtoje kainoje nebuvo įskaičiuota žieminių padangų. Vadybininkas perspėjo, kad žieminės padangos neprivalomos, tačiau, atsitikus eismo įvykiui, draudimas padengia tik 50% nuostolių. Taigi reikėjo pridėti dar po 8 eurus už dieną, bet jau saugiai išnuomotu Fiat Punto pajudėjome link Nyderlandų.
Važiuojant pro nedidelį miestelį pastebėjome plasnojant tamsų siluetą. Aišku pirma mintis - pelėda. Sustojome ir nulekėme patikrinti tolumoje dunksančių medžių, kur nusileido neatpažintas naktinis paukštis. Deja tai buvo ne pelėda, o pilkasis garnys ;)
Pirmos dvi nakvynės buvo numatytos Warder miestelyje IJsselmeerdijk 7A šiek tiek šiauriau Amsterdamo. Hostelis visai neblogas, kambarys didelis su TV ir patogumais vietoje. Išėjimas galimas tiesiai iš kambario į kiemą prie mašinos, kas patogu pernešant daiktus.
Pirmą dieną pradėjome paukščių paieškas laukuose aplink nakvynės vietą.
Danguje skraidė būriais žąsys, bet laukuose jų neaptikome. Tada patikrinome netoli Lelystad. Paukščių radome nedaug (didantės, mažieji dančiasnapiai, klykuolės, rudagalvės antys ir kuodės). Taip pat nuvažiavom prie Almere ieškoti gulbių, nes ten buvo registruoti stebėjimai žieduotų su lietuviškais žiedais. Gulbių radom, gal ne tiek daug kaip tikėjomės, bet gavome nemažai adrenalino kai pamatėme mėlyną žiedą ant kaklo. Pagaliau pavyko nuskaityti žiedo numerį, bet tai buvo Latvijoje žieduotas paukštis. Laukuose buvo gausu žąsų, nors kaip sužinojome, ne tiek daug kaip įprastai. Pasirodo ši žiema šalta ir tik prieš savaitę nutirpo sniegas. Paukščiai natūraliai pasitraukė piečiau ir mums neteko pamatyti jų tikros gausos.
Tačiau maloniai nustebino didelis pilkųjų ančių būrys visai prie kelio. Tiek Lietuvoje nepamatysi!
Antrą dieną iš įdomesnių stebėjimų:
- šešios juodosios gulbės kartu su gulbėm nebylėmis laukuose;
- apie keturis šimtus paprastųjų berniklių kartu su tūkstančiais baltaskruosčių viename būryje;
- septynios pavienės egiptinės žąsys būriuose su kitomis žąsimis;
- Tūkstantiniai pilkųjų žąsų pulkai;
- apie 5000 baltakakčių žąsų būrys.
Keista, bet per pirmas dvi dienas matėm tik 2 mažąsias gulbes ir 23 giesmininkes ... kažkaip neradom jų.
Trečia mūsų nakvynė įdomioje vietoje - Animal House hostelyje. Atvykom jau sutemus. Miestelis mažas, žmonių tokiu metu nėra. Navigacija rodo, kad atvykome, tačiau jokių iškabų nematyt. Pavažinėjom aplink ir nusprendėm, kad reikia eiti klausti. Pasirodo tikrai atvykome į vietą. Hostelis, tai tiesiog gyvenamasis namas, kurio savininkas tikras hipis. Mus priėmė labai maloniai. Pasipasakojo, kad Lietuvą žino, buvęs su ekskursijomis Vilniuje, Kaune bei Trakuose. Šiuo metu užsiima foto reportažais. Nepraėjus ir valandai nuo mūsų priėmimo, sulaukė skambučio ir išvažiavo mus palikdamas visiškai vienus visame name. Mes jo taip ir nesulaukėm. Anksti ryte skubėjome toliau, tai palikome pinigus po kompiuteriu ir išvykome. Kažką panašaus sunku įsivaizduoti Lietuvoje, o Nyderlanduose tuo labiau...Pirma ką pamatėme dar Afalst miestelio apylinkėse - tai tūkstančius baltaskruosčių berniklių.
Planavome aplankyti ir Texel salą šiaurėje, bet kadangi dėl šaltų orų paukščių buvo mažai, nusprendėme nesikelti (ten patekti galima keltu).
Grįžome į Almere apylinkes. Patikrinę pievas nelabai ką naujo radome, tai nusprendėm nulėkt iki šiaurės pakeliui į Vokietiją. Tikslas buvo Groningerwad. Ilga kelionė (beveik 300 km.), šalta šiaurėje (apie nulį, drėgna). Sunkus privažiavimas prie pajūrio (reikėjo patikrinti ne vieną keliuką). Tačiau, kai radom privažiavimą, tai patyrėm malonumą matydami labai daug urvinių ančių bei kuolingų. Iš pradžių nesupratome, kad žiūrime į jūros dugnu lakstančius tilvikus, galvojome, kad gal ten ledas. Pasirodo visai neplanuotai pataikėme atoslūgio metu ir radome šimtus paukščių, kurių potvynio metu tiesiog nebūtų.
Bendra reziumė ir pamokos kitam kartui:
- Maršrutą reikia susiplanuoti iš anksto (mes net nepasivarginom gmaps žemėlapio pasiimti);
- Geriausios vietos – Almere apylinkės, Schouwen-Duiveland sala ir salos piečiau;
- Jei planuoti žiūrėti jūros pakrantę, reikia sužinoti kada potvynis/atoslūgis (geriausia planuoti potvynį, nes paukščiai bus arčiau);
- Žiema šį kartą šalta ir matyt tos gausos, kuri būna šiltesniu laikotarpiu nepamatėme, taigi reikia žiūrėti kokie orai iš anksto.
