Įžanga
Omanas lieka vis dar mažai žinoma
šalis ne tik paukščių stebėtojams, bet ir turistams iš Lietuvos. Kelionę į šią
šalį galima planuoti poilsiniais, pažintiniais ar paukščių stebėjimo tikslais,
o taip pat tuos tikslus suderinti priklausomai nuo turimo laiko bei finansinių
galimybių.
Omano paukščių sąraše yra virš
520 rūšių. Šalis yra ties Vakarų Palearktikos riba ir daugelį mums įprastų
paukščių rūšių galima pamatyti ir čia, tačiau šalies šiaurėje gali būti
sutinkamos rytinės rūšys iš Indijos subkontinento, o pietuose stebėtų rūšių
sąrašą papildys Afrikos paukščiai.
Mūsų rekomenduojamas informacijos
šaltinis bei kelionės vadovas yra Dave E. Sargeant ir Hanne & Jens Eriksen
knyga “Birdwatching guide to Oman” (2-as leidimas). Informacija iš šios knygos
yra pateikta ir šiame straipsnyje. Aktualios informacijos galima rasti
svetainėje - http://www.birdsoman.com/.
Taip pat mes daug naudingų praktinių patarimų ir tikslių vietovių koordinačių
radome šiuose dviejuose užsienio paukštininkų straipsniuose (angl. trip report):
●
Petter Olsson ir jo draugų kelionės į Omaną
Šalies teritorijoje galima
išskirti pagrindinius paukščių stebėjimo regionus (žr. žemėlapį):
1.
Maskatas ir apylinkės
2.
Al Batinah
3.
Šiaurės rytų pakrantė
4.
Al Hajar kalnai
5.
Barr Al Hikman ir Masirah
6.
Pietryčių pakrantė
7.
Dhofar
8.
Centrinė dykuma
Paminėtinas ir Musandamo
pusiasalis su to paties pavadinimo Omano gubernija, tačiau atskirta Jungtinių
Arabų Emyratų ir tai reiškia, kad jei norėtumėte aplankyti ir šią teritoriją,
tai vizas reikės pirkti du kartus. Mes šioje šalies dalyje nebuvome.
Kelionės planavimas
Palankiausia aplankyti Omaną tarp
spalio ir kovo mėnesių, nes oras tuo metu yra vėsiausias - temperatūra tarp 20
ir 35 laipsnių. Rugsėjį ir balandį temperatūra jau pakyla iki 40 laipsnių, o
vasaros laikotarpiu karštis dar didesnis. Populiariausias lankymo mėnuo -
lapkritis, kai gausu žiemojančių paukščių ir geriausias laikas plėšrūnų
stebėjimui. Mums pavyko kelionę suplanuoti kovo pirmoje pusėje, kai jau buvo
prasidėjusi migracija.
Oficiali Omano kalba - arabų,
tačiau anglų kalba irgi plačiai naudojama. Kelio ženklai, iškabų ar kitų
nuorodų užrašai dažniausiai yra tiek arabų, tiek anglų kalbomis. Susikalbėti
angliškai atokiuose šalies kampeliuose kartais būna sunku, bet vietiniai labai
draugiški ir pagrindinius klausimus galima išspręsti gestų kalba.
Omano valiuta - rialas, kuris
dalinamas į 1000 baisų (smulkesnių vienetų), todėl kartais gali gąsdinti kainos
užrašytos tūkstančiais. Omano rialas “pririštas” prie JAV dolerio kursu 1:2,6$.
Pradėti kelionę Omane galima
keliais būdais. Pagrindinis susisiekimo oru taškas yra sostinė Maskatas.
Maskatą galima pasiekti dauguma avialinijų, o oro uoste išsinuomoti automobilį.
Tačiau jei ieškosite lėktuvo bilietų, tai matysite, kad kitas variantas -
skrydis į Dubajų, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kuris yra gerokai
pigesnis. Lietuvos piliečiams nuo 2014 metų kovo išankstinių vizų į JAE
nereikia (jos išduodamos atskridus oro uoste), o ir Dubajaus miestas tikrai
vertas dėmesio. Nuo Dubajaus iki Omano pasienio yra tik apie 150 km., keliai
labai geri, todėl mes ir pasirinkome kelionę iš Dubajaus automobiliu.
Atskridome Turkijos avialinijomis per Stambulą. Dubajaus oro uoste iš Dollar kompanijos pasiėmėme automobilį,
kurį užsisakėme iš anksto internetu per rentalcars.com. Prieš kelionę radome
informacijos, kad Lietuvoje išduotas vairuotojo pažymėjimas netinka JAE ir
Omane, norint išsinuomoti automobilį privalu turėti tarptautinį vairavimo
leidimą (angl. International Driving
Permit). Lietuvoje kelios įmonės padeda gauti šį dokumentą (žinoma, už
papildomą mokestį), kuris iš tiesų yra originalaus dokumento vertimas į kitas
kalbas (tame tarpe ir arabų) ir galioja tik kartu su Lietuvos vairuotojo
pažymėjimu. Mes pasinaudojome http://www.ididl.com paslaugomis (kaina
mažesnė, nei lietuviškų tarpininkų) ir užsisakėme patys. Dokumentus atsiuntė
per dvi savaites, o galiojimas pakankamas ir kitoms kelionėmis, kur panašaus
dokumento gali prireikti.
Keliauti automobiliu šalyje pigu,
nes kuro kaina yra tik 0,12 rialo, t.y. ~0,30 euro centų. Visi nuomojami
automobiliai turi oro kondicionierius bei paprastai yra su automatine pavarų
dėže. Kaip jau minėta, keliai Omane ir JAE yra labai geri, daugelis naujai
asfaltuoti, vyriausybės daug investuoja į šalių infrastruktūros gerinimą.
Omano viza kainuoja 5 rialus už
iki 10 lankymosi šalyje dienų, 20 rialų - ilgesniam laikotarpiui. Mūsų laukė
dar vienas netikėtumas pasienyje - išvykimo iš JAE mokestis 30 UAD (kiek
daugiau nei 7 eurai). Gerai, kad tokio mokesčio nėra Omane, o taip pat grįžtant
atgal jokių mokesčių mokėti nereikėjo.
Kelionės pradžia. Omano šiaurinė dalis
Prieš iškeliaudami į Omaną
aplankėme Dubajuje nuolat laistomus žemdirbystės laukus (angl. Pivot Fields, koordinatės 25.17,55.43).
Išankstinio leidimo patekti į laukus gauti nereikia, tačiau prie vartų reikia
paaiškinti, kokiu tikslu nori įvažiuoti į privačią teritoriją ir įvažiavus
būtina laikytis tik ant keliukų, netrukdyti dirbančiai technikai ir
nevaikščioti po pasėlius. Deja, dėl šių tvarkos pažeidimų paukštininkai eilę
metų nebuvo įleidžiami į šiuos laukus, todėl visur internete išplatinti JAE
paukštininkų prašymai laikytis taisyklių ir netinkamu elgesiu neužkirsti kelio
kitiems ateityje patekti į vertingą teritoriją. Laukuose, kuriuose ieškodami
vandens ir žolėje esančių vabzdžių, gausiai renkasi įvairūs kalviukai,
vieversiai, tilvikiniai, žalvarniai, garniai, mainos bei plėšrūnai. Šie
Dubajaus laukai garsėja kaip vieta, kur buvo aptiktos įvairios retenybės ne tik
JAE. Mes retenybių neaptikome, bet smagiai praleidome laiką ir įsirašėme
pirmąsias rūšis į kelionėje stebėtų paukščių sąrašą.
Mūsų numatytas maršrutas ėjo
pajūriu, tai ir JAE-Omano sieną kirtome ties Kalba miestu, kur pradėjome Omano
kelionę nuo Al Batinah regiono. Šiaurės vakarinėje Omano pakrantėje gyvena
daugiau kaip ketvirtadalis šalies gyventojų ir važiuojant nuo pasienio su JAE
iki sostinės Muskato (virš 300 km.) atrodo, kad važiuoji per nesibaigiančią
gyvenvietę. Natūralu, kad paukščiais gausios lankytinos vietos yra netoli
vandens telkinių ar pajūryje. Al Batinah regione aplankėme Shinas miesto
apylinkes (koord. 24.75, 56.47) bei Ras As Sawadi paplūdimį (koord. 23.78,
57.79). Buvome ir prie Sohar miesto esančioje (koord. 24.31, 56.75) anksčiau
garsioje tarp paukščių stebėtojų fermoje (angl. Sunfarm), tačiau ji jau nebeeksploatuojama, o tuo pačiu
nebelaistoma, dėl ko paukščių ten labai sumažėję. Iš įdomesnių mums rūšių
paminėtose vietose stebėjome indines bei
baltauodeges pempes, mongolinius kirlikus, plokščiasnapius bėgikus, kvatoklius bei adeninius kirus, kirasnapes
žuvėdras ir labiausiai mūsų trokštamą krabinį
sėjiką Ras As Sawadi paplūdimyje.
Sostinės Muskato apylinkėse
buvome numatę aplankyti kelis taškus - Al Ansab lagūną, Al Qurm nacionalinį
parką ir Al Amrat sąvartyną. Al Ansab lagūna (koord. 23.56, 58.33) žinoma kaip
puiki vieta tiems paukštininkams, kuriems tenka labai trumpam apsilankyti
Maskate. Ši vieta yra nuotekų valymo įrenginių teritorijoje. Teritorija
aptverta ir į ją galima patekti tik per vartus. Tačiau, kadangi aplink buvo
intensyviai remontuojami ir perdaromi keliai-magistralės, mums tiesiog nepavyko
rasti įvažiavimo, o laiko turėjome mažai. Keliai tikriausiai jau dabar
sutvarkyti ir šią vietą pasiekti bus lengviau, vadovaujantis aktualiais
žemėlapiais. Al Qurm nacionalinis parkas yra miesto centre, gausiai laistomos
pievos bei vandens kanalai pritraukia paukščius, aplinka gražiai sutvarkyta,
visur žydi gėlės ir pasivaikščiojimas po parką yra labai malonus. Al Amrat
sąvartynas (koord. 23.48, 58.52) - visai kitokia vieta. Čia paukštininkus
labiausiai traukia plėšrūnai, tačiau didžiausia jų koncentracija yra rudenį -
lapkričio mėnesį. Mes plėšrūnų čia radome mažai.
Iš įdomesnių mums rūšių sostinės
regione stebėjome stepinę lingę, didžiuosius erelius rėksnius (Omane mažasis rėksnys yra retai aptinkamas) bei karališkuosius
erelius, mongolinius ir didžiasnapius kirlikus, kelias dešimtis terekijų bei plokščiasnapių bėgikų. Muskato regione nakvojome Yiti paplūdimyje
(koord. 23.534, 58.68), kur galima pasistatyti palapinę, o ankstyvą rytą
praleisti ieškant paukščių.
Toliau važiavome Šiaurės rytų
pakrantės regionu. Al Hajar kalnus praleidome, nes mūsų automobilis nebuvo
keturiais varomais ratais, o kalnuose, kad pasiekti paukščių vietas reikia
nuvažiuoti kelias dešimtis kilometrų neasfaltuotais ir gana duobėtais keliais.
Nemažai taškų galima pasiekti ir su paprastu lengvuoju automobiliu, bet tam
reikia daug laiko.
Kelias šiaurės rytų pakrante eina
šalia Qurayyat, Sur bei Al Hadd miestų. Quriyat miesto (koord 23.25, 58.93)
apylinkėse puikus paplūdimys bei seklūs sąsiauriai, kurie pritraukia paukščius.
Paplūdimyje buvo pavakarėje ir pastebėjom, kad pradėjo rinktis automobiliai.
Tai vienoje, tai kitoje vietoje “išdygo” laikini vartai ir vietiniai pradėjo
žaisti futbolą, kuris labai populiarus visoje šalyje. Nakvynės vietą susiradome
Tiwi tarpeklyje (Wadi, koord. 22.80, 59.24), kur galėjome pasistatyti palapinę,
o ryte praleidome kelias valandas ieškodami paukščių.
Pravažiavę Sur miestą, sustojome
Jirama sąsiauryje (koord. 22.49, 59.72), kurio išdžiūstantis dugnas pritraukia
tilvikus. Užsukome ir į Ras Al Hadd miestelį, kur pakrantėje yra milžiniškų
žaliųjų vėžlių perimvietės. Toje vietoje yra rezervatas, tačiau taip pat ir
kempingas, kuriame galima praleisti naktį ir stebėti vėžlius, kai jie nakčiai
grįžta iš jūros. Tiesa, peri šie vėžliai nuo liepos iki lapkričio, tai mūsų
kelionės metu jų nebuvo ir ilgam toje vietoje mes nepasilikome.
Toliau pasiekėme Ras Al Khabbah
iškyšulį (koord. 22.226, 59.81) nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į jūrą ir ta
vieta tinkama jūros paukščių stebėjimui.
Barr Al Hikman ir pietryčių pakrantė
Skubėjome toliau, nes mūsų
kelionės pagrindinis tikslas buvo - Barr Al Hikman. Ši vieta žymi žiemojančiais
tilvikiniais paukščiais, kur jų susirenka milijonai. Pagrindinė stebėjimo vieta
yra Shannah paplūdimys (koord. 20.745, 58.72), kur atoslūgio metu yra tikras
rojus tilvikų stebėjimui. Kita puiki vietą yra Filim žvejų miestelis. Šiose
vietose gausu jūršarkių, juodakojų, mongolinių, didžiasnapių
kirlikų, jūrinių sėjikų, didžiųjų kuolingų, laplandinių griciukų, raudonkojų,
žaliakojų tulikų, krantinių tilvikų, mažųjų, teminko, juodkrūčių bei riestasnapių bėgikų, tikučių,
smiltinukų, gaidukų ir akmenių. Mus
labiausiai džiugino rasti kūdriniai
tilvikai, terekijos, plokščiasnapiai bėgikai, o taip pat
sunkiai rasti keli laibasnapiai bėgikai ir
labiausiai ieškoti krabiniai sėjikai.
Krabinių sėjikų pavyko rasti 66
paukščių būrelį, kuriame du paukščiai buvo žieduoti spalviniais žiedais. Barr
Al Hikman apylinkės tokios puikios paukščių stebėjimui, kad ten išbuvome dvi
dienas, o paskui grįždami iš pietų dar dvi. Toliau judėjome pajūriu į pietus
link Dhofar regiono per pietryčių pakrantę.
Pakeliui sustodavome pasidairyti
paukščių, nes kelionė laukė tolima. Viena iš sustojimų vietų - Khawr Dhurf
(koord. 18.94, 57.345). Smėlėtu keliuku važiavome kiek leido mūsų automobilis.
Toliau ėjome pėsčiomis. Įlankoje maitinosi pulkai paukščių - smailiauodegės, rudagalvės, šaukštasnapės
antys, dryžgalvės kryklės, laukiai, kelios įprastos rūšys tilvikų, plėšriosios žuvėdros, paprastieji flamingai ir girnovės. Grįžę prie mašinos radome
atvažiavusį vietinį arabą, kuris angliškai bandė sužinoti ar mums nieko neatsitiko,
nes iš toli pastebėjo mūsų vienišą automobilį ir atskubėjo į pagalbą.
Paaiškinus, kad mums viskas gerai ir mes čia stebime paukščius, jis išvažiavo,
o mes judėjome toliau.
Pietryčių pakrantėje buvo
numatytas pagrindinis tikslas - Ash Shuwaymiyyah kabantys sodai (koord. 17.934,
55.527). Vieta taip vadinama dėl aukštai iš kalnų tekančio šaltinio, kurio
vanduo krenta pakopomis ir susirenka dar aukštai baseine, o iš jo teka toliau
specialiu lataku ir krenta žemyn. Dėl vandens gausos aplink daug augmenijos,
kuri auga slenksčiais, o tuo pačiu gausu ir paukščių. Vakare ten atsigerti
atskrenda smiltvištės. Ši vieta tinka ir nakvynei, o vakare ar ankstų rytą
galima išgirsti pelėdų ūkavimų. Važiuojant žvyrkeliu pakelėse dažnai sutinkamos
įvairios kūltupių rūšys. Taip pat pajūrio paplūdimyje galima stebėti arabinius kormoranus bei kaukėtuosius padūkėlius.
Dhofar regionas ir centrinė dykuma
Toliau važiuodami pietryčių
pakrante judėjome link Dhofar regiono. Vakarop atvykome į Mirbat miestą, kur
pajūryje galima stebėti jūrinių paukščių migraciją. Nakvojome tiesiog
paplūdimyje, kad ankstyvą rytą būtume pasiruošę stebėjimui. Deja, kitas rytas
buvo mums nesėkmingas, migracija buvo labai maža, matėme tik įprastas kirų
rūšis. Kita vieta - Tawi Atayr miestelis, šalia kurio yra milžiniška smegduobė
(koord. 17.113, 54.56), kurios dugne telkšo vanduo (iš viršaus jo nesimato).
Smegduobės skardžiuose peri juostuotasis
sakalinis erelis, o taip pat gali praskristi nepalinis ar karališkasis
ereliai. Aplink augančiuose krūmynuose aptikome jemeninius svilikėlius, o kiek toliau matėme skraidant afrikinę rojinę musinukę.
Kita regiono įdomi vieta - Khawr
Rawri (koord. 17.04,54.44) į kurią galima patekti tik nusipirkus bilietą, nes
teritorijoje yra senovinio Samahram miesto griuvėsiai. Čia vienu metu galima
prisiliesti prie Omano senovės bei per monoklį stebėti vandens paukščius tarp
kurių randamos ir baltaskruostės žąselės.
Dhofar regione daug nuostabių
vietų paukščių stebėjimui. Tokia yra ir Wadi Darbat (koord. 17.09, 54.44). Tai
vietinių ir turistų pamėgta vieta, panaši į parką, nes ten daug medžių, kurių
pavėsyje galima pasislėpti nuo kepinančios saulės, o šalia esančios upės vagoje
ir karščiausiu periodu lieka kažkiek vandens. Tarp medžių šakų skraido afrikinės rojinės musinukės bei geltonpilviai žalieji balandžiai.
Atvykę į Dhofar pagrindinį miestą
Salalah užsisakėme viešbutį. Viena iš priežasčių ten apsistoti buvo vos už
kelių šimtų metrų esantis Crown Plaza viešbutis (kuris buvo ne mūsų kišenei),
kurio golfo laukuose (koord. 17.008, 54.152) vakare galima stebėti kapinius storkulnius. Į viešbučio
teritoriją galimą įeiti laisvai.
Salalah apylinkėse viešėjome
kelias dienas. Dar viena įspūdinga vieta yra Raysut miesto teritorijoje (koord.
16.93, 54.006), kur pagaliau aptikome raudonsnapių
faetonų koloniją. Šie paukščiai panašūs į mažus skraidančius drakonus, o jų
skrydį iš labai arti galima stebėti valandomis.
Dar aplankėme ir Al Mughsayl
vietovę, kur be turistų lankytinų vietų yra ir paukščių stebėjimo slėptuvė
(koord. 16.884, 53.782), iš kurios galima stebėti vandens paukščius, tarp kurių
radome fazaninę žakaną ir vieną baltaskruostę žąselę..
Puikiai praleidę laiką Dhofar
regione dar turėjome aplankyti centrinę dykumą. Pagrindiniai taškai šiame
regione yra - Muntasar oazė (koord. 19.463 54.639) ir netoliese esantis Qitbit
viešbutis su savo sodu (koord. 19.175, 54.503). Šios vietovės yra dykumos
apsuptyje ir traukia ieškančius vandens bei pavėsio paukščius. Migracijos metu
Muntasar oazėje galima pamatyti netikėtų paukščių rūšių, tokių kaip kilniųjų
erelių ar tilvikų. Senegalinės
smiltvištės yra nesunkiai pamatomos, jei ramiai jų palaukti ryte netoli
vandens. Netikėtai mums, ten aptikome du strazdus
būdingus kalnuotam regionui – margąjį akmeninį strazdą
ir mėlynąjį
akmeninį strazdą. Qitbit mus
ištiko ir didžiausia kelionės nesėkmė, neradome labai svarbios šiai šaliai
rūšies – medšarkinio
svirbelio – nepaisant ilgo
ieškojimo vakare ir kitą dieną ryte. Teks aplankyti Omaną su malonumu dar
kartą.
Kelionės pabaiga
Dar turėjome kelias dienas ir vėl
sugrįžome į Barr Al Hikman apylinkes, kur dar kartą galėjome pasimėgauti
tokiais kiekiais tilvikų, kad sunku ir aprašyti, geriau patiems pamatyti. Tada
pagaliau, po ilgo ieškojimo, ir aptikome 3 laibasnapius
bėgikus.
Kelionės metu iš viso nuvažiavome
beveik 5000 kilometrų, įspūdžių kelionėje turėjome apsčiai ir tikrai
rekomenduojame aplankyti šią nuostabią šalį kiekvienam paukščių stebėtojui, o
ypač besidomintiems tilvikais ir plėšrūnais.
