Lenkija. Antra diena

Ir kaip mes pamiršome. Lyg tyčia atvažiavome į Belovežą tuo pačiu metu kaip ir prieš metus. O tuo metu (arba liepos 4-5 dienomis arba pirmą liepos savaitgalį) vyksta miestelio šventė. Miestelis nedidukas, o į jį suvažiuoja būriai žmonių. Šventė vyksta parke, kuris įdomus paukščiais, bet kokie ten bus paukščiai, kai toks triukšmas. Su nakvyne taip pat bėda. Prieš metus po ilgų paieškų už 100 zlotų gavome kambarį pačiame miestelio pakraštyje. Šį kartą nusprendėme, kad galime pernakvoti ir mašinoje. Nuvažiavome į girią. Susiradome nuošalesnę vietelę ir išsilankstę sėdynes įsikūrėm nakvynei.

Prieš metus ėjome į miestelio parką ieškoti baltakaklės musinukės, kurią ten galima rasti. Pats parkas tęsiasi iki girios, kur nusisamdžius gidą galima patekti į belovežo girios rezervatą. Šį kartą nusprendėm negaišti laiko, o nuvažiuoti prie Siemianovkos ežero (Jezioro Siemianowskie). Vieta įdomi tuo, kad per vidurį eina geležinkelio pylimas, kuriuo galima paeiti ir geriau apžiūrėti apylinkes. Pakrantė ties Baltarusijos siena pelkėta ir gausi paukščiais, tik prieiti nėra kaip. Tai tenka pasitelkti į pagalbą monoklį.

Praleidę visą pusdienį nutariame grįžti pas bitininkus ir keliauti atgal į Lietuvą. Atvykę į vietą ilgai ieškome. Aplink ratus suka klykaudamas suopis. Tačiau bitininkų nematyt.

Iš anksčiau žinojome, kur yra jų mėgiama poilsio vieta ir pasitelkę monoklį pradėjome tyrinėti medžių šakas.

Atrodo, kad bitininkas toks ryškus paukštis ir turėtų lengvai būti pastebimas, tačiau iš tikrųjų jį surasti medžių lapijos fone yra labai nepaprasta.

Pagaliau randame paukštį ir bandome padaryti nuotrauką per monoklį. Laikant fotoaparatą rankose kokybės pasiekti nepavyko, bet šis tas gavosi.

Atsidžiaugę bitininku išvažiavome namo net neįtardami, kad kitais metais jau nereikės čia važiuoti, nes bitininkų turėsime ir Lietuvoje.

Lenkija. Biebžos nacionalinis parkas

Į Lenkiją paukščių stebėti važiavome nebe pirmą kartą. Mūsų pagrindinis kelionės tikslas buvo puikusis bitininkas (Merops apiaster). Netoli Balstogės (Białystok) buvo mums žinoma bitininkų kolonija ir kur galėjome pamatyti šiuos nuostabius paukščius. Pirmą kartą ten buvome nuvykę dar 2008 liepos mėnesį ir po metų nusprendėme aplankyti kaimyninę Lenkiją vėl.

Tačiau šiaurės rytų Lenkija įdomi ne tik bitininkais. Įspūdinga vieta yra Biebžos nazionalinis parkas, o taip pat verta aplankyti Baltarusijos pasienyje Belovežą (Białowieża). Taip pat važiuodami pro Balstogę nepraleidžiame progos aplankyti šalia miesto esančių tvenkinių. Bet apie viską iš eilės.

Kirtę Lietuvos-Lenkijos sieną važiuojame pro Augustavą link Lomžos ir pasukame ties Grajevo į 65 kelią vedanti link Balstogės. Atvykstame į Biebžos parko pievas.

Įsteigtas 1993 metais, Biebža yra didžiausias nacionalinis parkas Lenkijoje (59 233 ha). Pavadinimas kilęs nuo upės, kurios slėnyje ir įsikūręs parkas. Parke gausu ne tik paukščių, bet ir gyvūnų (mums teko matyti briedžius besiilsinčius pievose). Iš paukščių svarbios ir saugomos rūšys parke – meldinės nendrinukės, ereliai rėksniai ir stulgiai.

Meldines nendrinukes pamatyti ne taip paprasta, nes jos laikosi kiek toliau nuo tako (nors per teleskopą galima apžiūrėti ir jas), tačiau taip neįprasta girdėti jų balsus sklindančius iš visų pusių… O perkūno oželiai mėgsta ilsėtis ant medinio tako gale padarytos aikštelės turėklų. Prisiklausę nendrinukių ir prisižiūrėję oželių pajudam link Balstogės. Pakeliui užsukame prie žvyro karjero paieškoti bitininkų.

Ilgai ieškoti netenka. Pamatome skrendantį bitininką, kuris nutupia ant laidų pamedžioti. Visai prie mūsų atliuoksi drąsuolis kiškis. Sutinkame vietinius ornitologus, kurie įtariai žvelgia į mus, nes bitininikų perimvietės vietą stengiasi laikyti paslaptyje, kad vengti jų trikdymo.

Važiuojame į Balstogę bei užsukame pasižvalgyti į tvenkinius. Pirmasis tvenkinys aplipęs žvejais, kai kur maudosi ar susėdęs pakrantėje triukšmauja jaunimas. Mes einame tolyn, kur prieš metus matėme mažąjį baublį. Peržvelgiame nendryno plotus ir vėl pamatome skrendantį šį paukštį. Tvenkiniuose perisi rudakakliai kragai, kuriuos galima iš gana arti apžiūrėti pasislėpus už nendrių.

Tolumoje pasigirsta volungės balsas. Švilpauju pamėgdžiojant patiną ir po kiek laiko jis atskrenda artyn ieškodamas savo konkurento. Vos spėju nufotografuoti, kai volungės patinas supratęs apgaulę lekia tolyn.

Tarp nendrių girdėti tylus remezų dejavimas, o išalkę jaunikliai sutūpę laukia savo tėvų su maistu.

Apėję visus tvenkinius judame link Belovežo, kur ieškosime nakvynės.