Kita diena buvo paskutinė, kurią visą galėjome skirti savo kelionei. Ryte nuvažiavome prie didžiulio Durankulako ežero. Virš mažo užutėkio maitinosi upinės ir mažosios žuvėdros (Sternula albifrons), praskrido žalioji meleta (Picus viridis), pakelėje matėme juodakaktes medšarkes. Kiek pavažiavus toliau pakrantės melduose priešais saulę šildėsi ir tvarkėsi plunksnas geltonųjų garnių pulkelis, virš galvų praskrido ir visu grožiu pasirodė raudonkojo sakalo patinas.
 |
| Dirvoninis kalviukas |
Kelionė ėjo į pabaigą, ir mūsų kelias pasuko į vakarus, link Sofijos. Sustojome Srebarnos ežero rezervate, įžymiame perinčių garbanotųjų pelikanų (Pelecanus crispus) kolonija. Apie 17 val. ežeras, iš pradžių buvęs palyginti ramus, staiga atgijo ir prisipildė paukščių. Iš visų slėptuvių išlindo naktikovai, didieji baltieji ir purpuriniai garniai, praskrido keturios girnovės (Platalea leucorodia), paskui pasirodė dar kelios, virš nendryno perskrido rudasis ibis (Plegadis falcinellus).
Važiuodami link Pleveno, sustojome apžiūrėti prie pat Rumunijos sienos esančios bitininkų kolonijos. Didžiulis, gal 5 metrų aukščio skardis, nusėtas išraustais urveliais, atrodė tikrai įspūdingai. Deja, bitininkų ten buvo tik kokie keturi, visur kitur karaliavo varnėnai. Mes nusprendėme, kad turbūt dar ne visi bitininkai susirinko savo perimvietėse ir mes atvažiavome šiek tiek per anksti.
Paskutinę naktį nakvojome Pleveno mieste, svetingų Boris tėvų namuose.
 |
| Ispaninis žvirblis |
