2010-05-11

Bulgarija. Pirma diena

Idėja keliauti į Bulgariją stebėti paukščių kilo praėjusiais metais rudeniniame visuotiniame LOD narių susirinkime, kurio metu Boris Belčev pakvietė mus kartu stebėti paukščių jo tėvynėje. Šių metų pradžioje nusipirkome lėktuvo bilietus ir pradėjome planuoti kelionę. Į Bulgariją vykti planavome trise, bet iki išvykimo dienos mūsų gretos pasipildė dar trimis keliauninkais ir kompaniją sudarė pagrindinis organizatorius ir maršruto sudarytojas, mūsų gidas Boris Belčev su žmona Simona, pora iš Norvegijos Magne ir Anita bei mes, Laimonas ir Milda Šniaukštos.
Mano ir Laimio kelionė prasidėjo ankstų gegužės 11 d. rytą, kuomet LOT kompanijos lėktuvu iš Vilniaus per Varšuvą nuskridome iki Sofijos. Sofija mus pasitiko malonia 25 laipsnių šiluma. Oro uoste susitikome su Boris ir norvegais, pasiėmėme išnuomotą automobilį. Beje, su juo šį kartą mums nelabai pasisekė. Vietoj užsakytos „Ford Fiesta“ gavome rumunų gamybos „Dacia“ be vairo stiprintuvo, be kondicionieriaus ir mechaniškai atidaromais langais. Na, bet to ir galima buvo tikėtis, nes devynioms dienoms mašina kainavo tik 101 eurą.
Taigi paukštininkų atostogos prasidėjo. Trumpam užsukome į Bulgarijos ornitologų draugijos būstinę, apsipirkome maisto prekių parduotuvėje ir patraukėme į pietus. Pirmos dienos kelionės tikslas buvo mažas Trigrado miestelis, įsikūręs Rodopų (Rhodope) kalnuose netoli Graikijos sienos apie 1400 m virš jūros lygio. Dar nepasiekę kalnų sustojome keliose vietose pasigrožėti pirmosiomis mums daūrinėmis kregždėmis (Hirundo daurica), baltagurkliais čiurliais (Apus melba), bitininkais (Merops apiaster) bei pasiklausyti vakarinių lakštingalų (Luscinia megarhynchos) – šiuos paukščius matydavome beveik kiekvieną kelionės dieną. Į Trigradą palei vingiuotą Trigrado upę veda siauras kalnų serpantinas. Trumpai stabtelėjome kalnuose, pamatę sklandantį kilnųjį erelį (Aquila chrysaetos). Kadangi jau po truputi temo, jo nepavyko gerai apžiūrėti ir, deja, tai buvo vienintelis kilnusis erelis, matytas šioje kelionėje. Iš kalnų miškų atsklido apuokėlio (Otus scops) balsas, po kiek laiko iš kitos pusės atsiliepė dar vienas. Gerokai paklaidžiojus tamsiais kalnų labirintais, pavyko rasti nakvynę. Mažo privataus viešbutuko (už 30 EUR su vakariene ir pusryčiais dviem) šeimininkai mus pavaišino kalnų žolelių arbata ir nacionaliniu Bulgarų patiekalu.