Bulgarija. Septinta diena

Iš ryto buvo dar šalčiau, stiprus vėjas ir tik 13 laipsnių šilumos! Krūmuose šalia viešbučio čiulbėjo blyškioji tošinukė (Hippolais pallida), kurią po ilgo ieškojimo tankioje lapijoje pavyko ne tik pamatyti – norvegas Magne dar ir nufilmavo.

Margasis kultūpis

Vienas iš šios dienos plano dalių buvo aplankyti Kaliakros iškyšulį, kuriame prie šalčio prasidėjo dar ir lietus. Laimei, po kokios valandos jis baigėsi. Įspūdinga uola išsikišusi 2 km į Juodąją jūrą, jos skardžiai iškilę 60 metrų virš jūros lygio. Šalia kranto ant akmenų džiovino sparnus didieji, kuoduotieji bei mažieji kormoranai, o jūroje, ilgiau patyrinėjus, pavykdavo pamatyti išlendančias delfinų nugaras. Tarp iškyšulio viduramžių pilies griuvėsių strakinėjo margieji kūltupiai (Oenanthe pleschanka), vienoje vietoje pavyko pamatyti net porelę ir palyginti patino ir patelės apdaro skirtumus. Danguje nardė juodieji ir baltagurkliai čiurliai, blaškomi vėjo pasirodydavo ir vėl dingdavo pelėsakaliai ir skėtsakalis, krūmuose nuo vėjo slėpėsi bitininkai bei giedojo juodagalvės ir pilkosios startos. Iki valios prisivaikščioję po griuvėsius įspūdingame gamtovaizdyje, nuvažiavome iki šalia esančio tarpeklio.

Dar nesustojus mašinoms, tarp uolų akmenų pastebėjau tūpčiojantį ispaninį kūltupį, o pačiame tarpeklyje vos ne ant kiekvieno medžio buvo po pilkąją musinukę. Ežeriuką juosiančiuose nendrynuose sulojo mažasis baublys (Ixobrychus minutus), aukštų uolų fone praskrido kukutis, aukštai padangėse sukiojosi stepinis suopis, o ant skardžio nutūpė gegutė (Cuculus canorus). Norvegų porai ir Boris pavyko labai iš arti stebėti raudonkojį sakalą (Falco vespertinus), kuris visai nesibaidydamas nekviestų lankytojų ramiai tupėjo sudžiūvusiame medyje.

Laikas mus spaudė, todėl turėjome palikti ramų ir daug įdomių stebėjimų žadantį tarpeklį, ir patraukėme toliau, link Krapeco miesto. Susiradome puikų viešbutį nakvynei ant jūros kranto – nakvynė kainavo tik 18 eurų už dvivietį kambarį su pusryčiais, ir, kadangi iki tamsos dar buvo šiek tiek laiko, nuvažiavome į Šablenskają Tuzlą.

Vos tik atvažiavus, Boris pastebėjo medyje genį, kurį matėme vos kelias akimirkas – tai buvo sirijinis genys (Dendrocopos syriacus). Aš labai tikėjausi jų pamatyti daugiau, bet, deja, šis buvo vienintelis per visą mūsų kelionę. Ežeriuke, esančiame vos keli šimtai metrų nuo jūros, plaukiojo daugiau kaip 10 rudžių, kelios rudagalvės antys (Aythya ferina), pakrantėje šmirinėjo geltonosios kielės feldegg porūšio su visiškai tamsia, beveik juoda galva. Virš nendrių perskrido mažasis baublys ir vėl pasislėpė augmenijos tankmėje, bet po kelių minučių atsargiai ištipeno į atviresnę vietą ir pradėjo žvejybą, mums suteikdamas puikią galimybę jį gerai apžiūrėti.

Temstant virš galvų karkdamas praskrido naktikovis, o mes nuėjome prie jūros. Pakrante bėgiojo porelė upinių kirlikų (Charadrius dubius), o jūroje plaukiojo juodakaklis naras (Gavia arctica) vestuviniu apdaru.