2010-09-21

Izraelis. Antroji diena – Ma’agan Michael ir kelionė į pietus

Ma’agan Michael yra nedidukas miestukas prie viduržemio jūros tarp Tel-Avivo ir Haifos. Mūsų tikslas buvo žuvininkystės tvenkiniai šalia miestelio ir pajūris. Ryte atsiėmėm savo Hyunday Getz iš auto nuomos ir nulėkem į šiaurę ištroškę naujų įspūdžių.

Pentinuotoji pempė
Tik atvykę, pasukome į pietų pusę ir sustojom kelio pabaigoje medžių pavėsyje. Visai šalia buvo kažkoks administracinis pastatas, bet jame nė gyvos dvasios. Išlipus iš automobilio atsivėrė nuostabus vaizdas nuo kalno į tvenkinius su aibe mažųjų baltųjų garnių (Egretta garzetta) ir naktikovių (Nycticorax nycticorax). Vaikščiojant aplink girdėjosi genio kalenimas, kuris pradžioje labai nesudomino, bet prisiminus, kad tai ne Lietuva, greitai buvo pastebėtas gražuolis sirijinio genio (Dendrocopos syriacus) patinas. Vaikščiojant aplink, kelios pentinuotosios pempės (Vanellus spinosus) nusileido prie mažo tvenkinuko, bet pastebėjusios žmogų nuskrido toliau. Pradėjom ieškoti pas ką gauti leidimą patekti į tvenkinių teritoriją ir viena moteriškė davė mobilaus telefono numerį, kuriuo paskambinus, gavome rekomendaciją važiuoti į miestelio šiaurėje esančius tvenkinius. Šalia automobilio medžiuose pastebėjome mažą paukštelį, kuris buvo mūsų pirmą kartą matoma palestininė spalvingoji nektarinė (Cinnyris osea). Būrelis triukšmingų naminių žvirblių pakilo iš krūmo, kuriuos tikrinome atidžiai tikėdamiesi pamatyti ispaninį ar negyvosios jūros žvirblį, bet vietoje jų pamatėm grakščiąją piriniją (Prinia gracilis) kilnojančią savo ypatingą uodegą. Žinojom, kad šios rūšys gana įprastos čia, bet mums buvo džiugu per trumpą laiką pamatyti tiek naujų rūšių. Neskubėdami bei dairydamiesi aplink pajudėjome į šiaurę kai priešais kelią perbėgo dvi egiptinės mangustos (Herpestes ichneumon), o driežas agama (Laudakia stellio agama) kaitinosi saulėje ant namo sienos.

Margasis tulžys
Kai įvažiavome į tvenkinių teritoriją iš karto išvydome margąjį tulžį (Ceryle rudis) besisupantį ant nendrių ir ieškančio grobio. Netoliese ant laidų tupėjo dar penki ir sunku buvo patikėti, kad jų matome tiek daug. Pentinuotojų pempių buvo visur, kaip ir naktikovių, mažųjų baltųjų garnių, o vienas tvenkinys buvo pilnas laibasnapių kirų (Larus genei). Neužilgo pamatėme ir raudonsnapius tulžius (Halcyon smyrnensis), bet jų buvo gerokai mažiau ir labai jau bailūs, kad privažiuoti arčiau ir padaryti geresnę nuotrauką. Neskubėdami važiavome tarp tvenkinių grožėdamiesi tulžiais, geltonaisiai garniais (Ardeola ralloides) ir vienu pilkuoju garniu nuo karščio stovinčiu balerinos pozoje. Šelmeninės kregždės karpė dangų, kuoduotieji vieversiai straksėjo kelio dulkėse, o daugybė labai gražių drugių (Danaus chrysippus) suko ratus aplink. Dauguma tvenkinių buvo uždengti tinklais, kad apsaugoti žuvis nuo paukščių, tačiau tulžiams tinklai nė motais, o ir garniai surasdavo tarpų ir buvo įnikę į žvejybą. Tilvikų taip pat radome, nors tikėjomės daugiau – krantiniai ir brastiniai tilvikai, keli gaidukai ir raudonkojai tulikai ieškojo maisto tvenkinių pakrasčiuose. 

Raudonsnapis tulžys
Pagaliau mes aptikome vieną drąsesnį raudonsnapį tulžį prie kurio pavyko privažiuoti visai arti ir padaryti visą seriją nuotraukų.

Temperatūra kilo su kiekviena valanda ir darėsi tvanku, o šalia tvenkinių viliojančiai ošė ir didelėmis bangomis kvietė viduržemio jūra. Nusprendėme atsigaivinti, tačiau įšokus į vandenį paaiškėjo, kad vanduo ‘kaip arbata’.

Jūros pakrantėje maitinosi ar ilsėjosi didelis būrys tilvikų tarp kurių juodakojai ir jūriniai kirlikai, mažieji ir juodakrūčiai bėgikai, kojūkai ir vieniša akmenė. Geltonkojai ir laibasnapiai kirai tingiai ilsėjosi netoliese, o margieji ir ‘mūsiški’ (Alcedo atthis) tulžiai skraidė aplink nevengdami nutūpti ir ant pakrantės smėlio.

Laikas ėjo greitai, o mūsų dar laukė kelionė į Izraelio pietus – Eilato miestą, kur žadėjome nakvoti dvi naktis. 340 km. atstumas atrodė įveikiamas per keturias valandas, tačiau užtrukome kamščiuose prie Tel-Avivo ir kelionė truko valandą ilgiau.

Paprastoji maina
Kelionę praskaidrino prie vieno iš šviesoforų stabtelėjus matytos paprastosios mainos (Acridotheres tristis), kurios taip pat mums buvo dar nematytos bei keli kupranugarių siluetai besileidžiančios saulės fone.

Kelias į pietus veda per Negevo dykumą, tačiau mums jos geriau apžiūrėti nepavyko, nes saulė 18 valandą jau nusileido ir mūsų kelionė tęsėsi tamsoje. Vėlų vakarą privažiavom kareivių sargybą prie įvažiavimo į Eilatą, bet mūsų mažytė mašinėlė su vietiniais numeriais įtarimo nesukėlė ir mes nesustodami įvažiavome į miestą ir navigacijos vedami pasiekėme mūsų Arava hostelį.

Margasis tulžys
Geltonasis garnys
Naktikovis
Tulžys
Mažasis garnys