Ankstyvas rytas prasidėjo nuo puodelio kavos ir bandymo išsiaiškinti su hostelio darbuotojais kur rasti olandų parką (ang. Holland park), kurį mums rekomendavo aplankyti ryte, kol saulė dar nespigina visu stiprumu. Deja vietiniai nežinojo apie tokį parką ir teko bandyti surasti jį patiems. Vakare google paieška mums pasiūlė kažkokias koordinates, kur galėjo būti tas parkas, bet deja, atvykus radom tik nediduką pramoninį rajoną, kurį supo dikynė ir ta vieta niekuo nepriminė parko. Teko grįžti ir atgal į miestą kur vienas taksi vairuotojas nurodė kaip mums reikia važiuoti. Kadangi buvome netoli draustinio, kuriame yra Eilato paukščių stebėjimo ir tyrimo centras , nusprendėme pasižvalgyti ten. Nedideliuose tvenkinukuose maisto ieškojo pentinuotosios pempės, raudonkojai tulikai, mažieji bėgikai, kojūkai ir laibasnapiai kirai, o kramerio papūgos (Psittacula krameri) triukšmavo medžiuose. Trumpai apsižvalgę pajudėjom taksisto nurodyta kryptimi ir po kelių minučių buvome vietoje.
 |
| Gelsvasis biulbiulis |
Mūsų parko suvokimas yra gana tolimas Olandų parkui, nes tai ką pamatėme buvo dykuma, kurioje keliasdešimt metų atgal olandų žydai pravedė drėkinimo sistemą ir pasodino įvairių medelių ir krūmų. Nors medeliai ir krūmai nesudarė net pavėsio, kur galėtume pasislėpti nuo kepinančios saulės (jau 11 valandą buvo virš 30 laipsnių), tačiau tokioje dykumoje padaryta oazė kėlė pagarbą jos įkūrėjams. Nenuostabu, kad tokioje oazėje buvo ir paukščių. Pirmas mus pasitiko
juodauodegis šnekutis (Cercomela melanura) nuėjus tik kelis metrus nuo vartų, virš galvų praskrido būrelis
bitininkų (Merops apiaster), o dangų raižė
šelmeninės (Hirundo rustica) ir
daūrinės kregždės (Hirundo daurica). Pastebėjome, kad šelmeninių apatinė kūno dalis tamsiai rusva – matyt tai buvo
transitiva porūšio paukščiai. Eidami toliau išbaidėme būrį
arabinių stepinių kurapkų (Ammoperdix heyi), kurios spėriai išsilakstė į šalis ir įtariai stebėjo mus nuo kalvos viršūnės. Krūmuose tai šen tai ten matydavome
gelsvuosius biulbiulius (Pycnonotus xanthopygos),
paprastasias (Lanius collurio) ir
baltakaktes (Lanius nubicus)
medšarkes. Vieniša
pilkoji devynbalsė (Sylvia curruca) straksėjo krūme, o
pelėsakalis danguje ieškojo grobio. Mūsų kelionė po parką truko gerą valandą ir tada mes supratome, kad prie įėjimo informaciniai stendai ne be reikalo rekomenduoja su savim pasiimti po 3 litrus vandens, kai mes tuo tarpu dalijomės vienu puslitriu…
Grįžome į Eilatą, trumpam užsukome į parduotuvę atsigaivinti ir pasipildyti vandens atsargas ir nuvažiavome tiesiai į raudonosios jūros paplūdymį visai prie Jordanijos sienos. Karštis jau siekė 38 laipsnius ir paukščių beveik nebuvo. Kanale, įtekančiame į jūrą, pastebėjome baltąją (Motacilla alba) ir geltonąją (Motacilla flava) kieles, du pilkuosius garnius (Ardea cinerea), vienišą mažąjį bėgiką ir mažąjį kirą (Hydrocoloeus minutus), kuris, kaip sužinojome vėliau, buvo labai ankstyvas ir net buvome paprašyti persiųsti nuotraukas stebėjimo registravimui. Planavome pajūryje pamatyti baltaakius kirus (Larus leucophthalmus), bet matyt buvo jau per vėlu ir teko paukščių stebėjimą pakeisti į maudynes gaivinančiame raudonosios jūros vandenyje.
Nuvykome į Koralų paplūdymio (Coral Beach) rezervatą, kuris yra jau visai prie Egipto sienos. Tvora aptverta teritorijoje saugomi labai gražūs pakrantės koralai bei aplink zujančios įvairiaspalvės dar gražesnės žuvys. Kadangi planavome aplankyti daugiau nacionalinių parkų ar rezervatų ir norėjome sutaupyti šiek tiek pinigų, tai įsigijome 6 apsilankymų bilietus, kurie kainavo kiekvienam po 90 Izraelio šekelių (vietoje 20-30 už vieną apsilankymą). Išsinuomavome lastus bei nardymo kaukes ir panirome stebėti povandeninio pasaulio. Vandenyje ar krante praleidome apie tris valandas, o pojūčiai ir vaizdai sunkiai nupasakojami, taigi jei būsite Eilate, tai labai rekomenduojame aplankyti šį Koralų paplūdymį.
 |
| Pievinės kregždūnės |
Kita mūsų aplankyta vieta – žymieji druskos tvenkiniai (angl. saltpans). Tvenkiniai matomi ir nuo pagrindinio kelio 90-ojo kelio ir yra ties 20 km. ženklu Jordanijos pasienyje. Į teritoriją įvažiavome automobiliu ir neišlipdami pradėjome stebėjimą, nes lauke buvo nepakenčiamai karšta ir drėgna, o automobilyje dar gelbėjo kondicionierius. Pirmasis tvenkinys buvo tuštokas, tik 5
plėšriosios žuvėdros (Sterna caspia) pravirais snapais tupėjo salelėse. Keli kojūkai ir raudonkojai tulikai maitinosi pakrantėje, o
baltasparnė žuvėdra (Chlidonias leucopterus) praskrido virš galvų. Apvažiavę vieną tvenkinį, pasiekėme antrą, kuriame buvo mažiau vandens ir daugiau atviresnių vietų. Tilvikų buvo tiek daug, kad daugiau vienoje vietoje mes vargiai kur matėme – kojūkai, raudonkojai tulikai, daug mažųjų bėgikų, keli
krantiniai tilvikai (Actitis hypoleucos),
tamsieji tilvikai (Tringa erythropus), jūriniai, upiniai ir juodakojai kirlikai, o taip pat 10
kūdrinių tilvikų (Tringa stagnatilis) ir 3
avocetės (Recurvirostra avosetta). Atkreipėme dėmesį į būrelį ant žemės besiilsinčių paukščių ir kaip nudžiugome atpažinę 21
pievinę kregždūnę (Glareola pratincola). Šiuos paukščius skrydyje mes jau matėme kelionės Bulgarijoje metu, tačiau labai norėjome jas pamatyti dar kartą ir apžiūrėti geriau. Ir mūsų noras buvo išpildytas!
 |
| Purpurinis garnys |
Pajudėjome toliau ir tuoj pat turėjome sustoti, nes trys
purpuriniai garniai (Ardea purpurea) atskrido nuo Jordanijos pusės ir nusileido į tvenkinius netoli mūsų. Tai buvo pirmas kartas kai šiuos paukščius matėme atviroje vietovėje. Jiems visai nebuvo kur pasislėpti, nes nei krūmų, nei nendrių tvenkiniuose nebuvo. Prislinkom prie jų kiek galėjome, padarėme keletą nuotraukų ir nuriedėjome toliau.
Kitas tvenkinys mus pasitiko jau matyta upinių, jūrinių ir juodakojų kirlikų ir mažųjų bėgikų kompanija. Tvenkinio viduryje maitinosi keli būriai
flamingų (Phoenicopterus ruber), iš viso apie 300 paukščių.
Urvinės (Riparia riparia) ir
šelmeninės kregždės ilsėjosi pakrantės smėlyje, o laibasnapiai kirai vaikštinėjo aplink. Taip mes sukom ratus, grožėjomės paukščiais, o pasiekę tvenkinių teritorijos pabaigą išbaidėme dorką (Gazella dorcas, tikrųjų antilopių pošeimio atstovą) iš krūmų.
 |
| Flamingai |
Buvo jau 15 minučių po penkių, kai turėjome palikti šią nuostabią vietą, nes turėjome ambicingų planų pamatyti juostuotąją smiltvištę (Pterocles lichtensteinii). Žinojome, kad vietoje turime būti prieš sutemstant ir paukščiai pasirodys tik jau saulei nusileidus. Pravažiavome kelis kilometrus piečiau ir prie triukšmingų karvidžių radome dar vieną tvenkinį su stačiais betoniniais krantais. Pentinuotosios pempės, didieji baltieji, mažieji ir pikieji garniai bei naktikoviai susirinko šiauriniame krante nakvoti, didžiosios antys vaikštinėjo krantu, o mes tyliai sėdėjome ir laukėme. Sparčiai temo ir po kiek laiko praktiškai nieko nebematėme, kažkokio paukščio siluetas dar pasirodė tamsoje, bet mes jau negalėjome pasakyti ar tai mūsų laukiamas paukštis ar kitas. Taigi sėdome į mašiną, užsukome į parduotuvę šio bei to vakarienei ir grįžome į hostelį ruoštis naujai dienai.
 |
| Urvinė kregždė |
 |
| Mažasis bėgikas |
 |
| Mažasis bėgikas |
 |
| Laibasnapis kiras |
 |
| Purpurinis garnys |
 |
| Palšasis kultūpis |
 |
| Pievinės kregždūnės |
