2010-09-20

Izraelis. Pirmoji diena – Jeruzalė

Pirma diena – duoklė kultūriniam, istoriniam, religiniam paveldui, t.y. kelionė į Izraelio širdį – Jeruzalę. Turėjome numatę išvykai visą dieną, o taip pat atsivežėme Lonely Planet kelionių vadovą “Israel & the Palestinian Territories”, kuris turėjo mums nurodyti lankytinas vietas. Knyga tikrai gera, tik paskaitę apie Jeruzalę radome informaciją, kad susipažinti su įžymybėmis yra variantai du – keturių arba septynių dienų maršrutai… Taigi susitaikėm, kad mūsų pažintis bus labai paviršutiniška, bet bent jau nebėgsim tekini paskui rusų ar kitokias ekskursijų grupes ir jų vadovus, o galėsim mums įdomesnėse vietose skirti laiko tiek kiek jausim reikalinga.

Ryte praėję metalo detektorius ir kariškių vizualią patikrą, sėdom į autobusą ir pajudėjom link Jeruzalės. Kelias veda į kalną, o tai autobusui nelengva ir likus keliems kilometrams iki tikslo mūsų autobusas sustojo su užkaitusiu varikliu. Tačiau už dešimties minučių stabtelėjo kitas autobusas, kuris surinko keleivius (tiesa dabar jau nebe sėdėjome, o teko stovėti) ir nuvežė iki autobusų stoties, nuo kurios dar keli kilometrai iki žymiojo senamiesčio. Stotyje dar vienas metalo detektorių patikrinimas su kareiviais, kuris tolesnėmis dienomis taps įprastu.

Paukščiais Jeruzalė negausi, tačiau mums pavyko pamatyti pirmas naujas rūšis - gelsvąjį biulbiulį (Pycnonotus xanthopygos) ir mažąjį purplelį (Streptopelia senegalensis). Gelsvasis biulbiulis atsitiktinai buvo pastebėtas Dovydo bokšte apylinkėse vaikštant tarp griuvėsių ir likusių sienų, o mažieji purpleliai, kaip ir naminiai žvirbliai (Passer domesticus), buvo įprasti visos kelionės metu. Taip pat pavyko pamatyti kelias langines kregždes (Delichon urbica) ir vieną pelėsakalį (Falco tinnunculus) praskrendantį tarp namų.

Aplankę žydų, armėnų ir krikščionių kvartalus (nesėkmingai bandėme patekti ir į musulmonų dalį, tačiau nebuvome vietoje reikiamu laiku ir radome vartus uždarytus) bei pagrindines įžymybes, temstant grįžome į Tel-Avivą pasiruošę kitos dienos kelionei į Ma’agan Michael žuvininkystės tvenkinius, kur tikėjomės rasti gausybę paukščių.