2010-09-23

Izraelis. Ketvirtoji diena – kelionės į šiaurę pradžia

Rytas mus nustebino savo vėsa – buvo tik 22 laipsniai šilumos, o dangus neįprastai apsiniaukęs, ir atrodė, kad tuoj pradės lyti.

Indinė varna
Mes buvom susitarę ryte susitikti su žymiu Izraelio ornitologu Itai Shanni, bet prieš tai nusprendėme užsukti į Eilato paukščių stebėjimo ir tyrimo centrą, kuriame buvome vakar. Paukščiai buvo praktiškai tie patys, tik sutikome kitą paukštininką, kuris pasakė netoliese matęs ilgauodegį purplelį (Oena capensis), kuris buvo mūsų geidžiamų pamatyti paukščių sąraše. Vėliau Itai mums pasakė, kad šie paukščiai perisi apylinkėse, bet mums jų ten taip ir nepavyko rasti. Susitikę su Itai iš karto nuvažiavome link jūros. Kelias vedė per palmių giraitę, kur radome mūsų pirmuosius indinius sidabrasnapius (Euodice malabarica), o taip pat pilkąją musinukę (Muscicapa striata), paprastąją raudonuodegę (Phoenicurus phoenicurus) ir kelias baltakaktes medšarkes (Lanius nubicus). Visai netoli paplūdimio užtikome pirmąją ir vienintelę per visą kelionę indinę varną (Corvus splendens), o vulpinus porūšio paprastasis suopis (Buteo buteo vulpinus) praskrido virš galvų. Pajūryje pasistatėme monoklius. Itai, pažvelgęs į jūrą, mums nurodė vienišą baltaakio kiro (Larus leucophthalmus) jauniklį, besiilsintį ant motorinės valties. Nors kiras buvo gana toli (net Jordanijos teritorijoje), bet charakteringą paukščio siluetą ir apvadą apie akį galėjome aiškiai matyti. Tolumoje praskrido pilkoji žuvėdra (Sterna repressa), o mūsų dėmesį patraukė paukštis, nusileidęs ant netoliese plūduriuojančio laivelio ir iš pirmo žvilgsnio panašus į naktikovio jauniklį. Itai patvirtino, kad tai yra žaliasis naktikovas (Butorides striata). Atsisveikinant Itai mums maloniai nurodė vietas, kurias ornitologui vertėtų aplankyti pakeliui į šiaurę. Išvykstančius iš Eilato mus išlydėjo šalia kelio kanale besimaitinantis krantinis garnys (Egretta gularis).

Ilgauodegiai purpleliai
Pirmą kartą sustojome dirbamuose laukuose, apie 37 km netoli Yotvata gyvenvietės. Lėtai važiuodami smėlėtu keliuku aptikome mūsų ieškotus ilgauodegius purplelius. Trys paukščiai, besiilsintys pakelės krūme, skyrė mums kelias akimirkas pasigrožėti jais ir pafotografuoti. Laukai buvo beveik tušti, tik keli būreliai kuoduotųjų (Galerida cristata) ir trumpapirščių (Calandrella brachydactyla) vieversių šmirinėjo arimuose, o palšieji kūltupiai (Oenanthe isabellina) straksėjo tarp grumstų.

Dykuminis smiltvieversys


Mūsų kelionė į šiaurę tęsėsi ir netrukus pasukome į dykumą netoli Hatseva miestelio. Į tolį driekėsi bekraštė dykuma, nusėta akmenų, kurioje karts nuo karto pasitaikydavo suvargusių krūmelių. Vos pravėrus automobilio duris tvokstelėdavo karštis. Tačiau šioje dykynėje buvo ir gyvybės – vieniša palestininė spalvingoji nektarinė nardė tarp krūmo šakų, vos įžiūrimi akmenų ir smėlio fone du dykuminiai smiltvieversiai (Ammomanes deserti) aktyviai ieškojo maisto, būrelis stepinių smiltviščių nulėkė slėptis, o juodauodegis šnekutis straksėjo aplink. Neatpažintas geltonas driežas kilnojo kojas, degančias nuo karščio, ir didelės skruzdės skubėjo smėliu. Mūsų pirmosios dvi matytos dykuminės prinijos (Scotocerca inquieta) praskrido šalimais, o vienišas rytinis bitininkas (Merops orientalis cyanophris) tupėjo ant nudžiūvusio medžio šakos. Gražuolis prisileido mus visai arti ir mes iki valios galėjome gėrėtis jo spalvingu apdaru ir padaryti nemažai nuotraukų.

Rytinis bitininkas
Netoli HaArava miestelio, ties 25-ojo ir 90-ojo kelių sankryža, yra degalinė. Mes sustojome šalia jos ir įdėmiai žvelgėmės į dangų, tikėdamiesi pamatyti pilkąjį sakalą (Falco concolor), bet paukščio nesimatė. Pakilome į kalną ir sustojome apžvalgos aikštelėje. Pora rusvasparnių ilgauodegių varnėnų (Onychognathus tristramii) atskrido ieškoti maisto atliekų, kurių gausiai palieka čia sustojusių mašinų keleiviai. Juodauodegis šnekutis taip pat nevengė progos pačiupti kokį skanėstą ir laikėsi šalia, bet sakalų vis nematėme. Už aikštelės, kurioje buvome sustoję, kelias darė staigų vingį, tad pasigirdus šaižiam cypimui pradėjome akimis ieškoti mašinos lekiančios dideliu greičiu, bet, pasirodo, garsas sklido iš dangaus, kur buvo susikibę du pilkieji sakalai. Trumpam galėjome pasigrožėti jauniklio bei suaugusio paukščio akrobatiniais sugebėjimais, bet tai truko neilgai – paukščiai dingo už uolos ir daugiau nebepasirodė.

Ein Gedi pasiekėme dar vakare ir net spėjome pasilepinti Negyvosios jūros ir gydomojo dumblo malonumais dar prieš saulei nusileidžiant. Nors praktiškai visa negyvosios jūros pakrantė priklauso viešbučiams ir maudynės jūroje yra mokamos, prie taip vadinamo Ein Gedi kempingo pakrantė yra nemokama ir net įrengti keli vieši dušai. Apsistojome jaunimo nakvynės namuose visai prie Ein Gedi nacionalinio parko.

Juodauodegis šnekutis

Rusvasparniai ilgauodegiai varnėnai

Pilkoji musinukė

Baltakaktė medšarkė