 |
| Indiniai sidabrasnapiai |
Anksti ryte mes nuvažiavome į laukus, plytinčius palei Jordanijos sieną. Paprastasis šakalas turseno kalvos ketera. Turbūt vis tas pats vakarykštis
žalvarnis, tupėdamas suartame lauke, mėgavosi ryto šiluma, o smagus
indinių sidabrasnapių būrelis strakinėjo ant kažkokių žemės ūkio padargų. Apylinkes tyrinėjome pėsčiomis. Keliuką juosė aukštos nendrės ir tankūs krūmai, kuriuose skambėjo įvairių paukščių balsai.
Didžioji krakšlė kėlė baisų triukšmą, pati tūnodama giliai tankmėje, iššoko
juodasis strazdas, kelios
žaliūkės strakinėjo kiek toliau. Prie jų prisijungė
ispaninis žvirblis ir būrelis naminių žvirblių. Pasistatę teleskopą mes atidžiai apžiūrinėjome kiekvieną giesmininką, ir staiga iš jų tarpo išskyrėme mažesnį ir ryškesnį paukštuką. Pagaliau sėkmė – Negyvosios jūros žvirblis staiga nusileido ant šakelės, ir ne vienas, o 3 gražūs patinai.
 |
| Gyvatėdis |
Pavažiavus kiek toliau, gyvatėdis sklandė virš plyno lauko net nekrustelėdamas sparnų ir visai nekreipdamas dėmesio į mūsų trijulę, užvertusius galvas. Šalia bangavo didžiulė žalia pieva, o virš jos zujo šimtai šelmeninių ir langinių kregždžių. Tai buvo paskutinės mūsų akimirkos Beit She’an slėnyje, ir mes patraukėme aukštyn į šiaurę, į Hula slėnį.
Milžiniškos tuopos supo žvyrkelį, kuriuo mes atvažiavome į Hula gamtosauginį rezervatą. Hula slėnis ankščiau yra buvęs milžiniškas šlapžemių plotas, kuris buvo ypatingai svarbi tūkstančių migruojančių paukščių poilsio vieta. Deja, XX amžiaus viduryje beveik visa teritorija nusausinta ir paversta žemdirbystės laukais. Tik po 1970 m. prasidėjo šlapžemių atstatymo darbai.
 |
| Ibiškieji garniai |
Mediniu takeliu ėjome gilyn į rezervatą. Azijiniai buivolai mirko vandenyje ir, kaip priklauso, būrelis ibisinių garnių tupėjo jiems ant nugarų. Drumzliname vandenyje vis pasirodydavo milžiniški šamai, daugybė pelkinių vėžliukų plūduriavo vandenyje arba kaitinosi ant akmenų. Staiga ant metalinės tvoros atšokavo kažkoks labai keistas paukštukas, pasigavo gana didelį laumžirgį ir dingo. Mums jis iš pradžių pasirodė panašus į miniatiūrinį garniuką. Tik grįžę namo, nustatytėme, kad tai buvo uodegos netekusi papirusinė krakšlė (Acrocephalus stentoreus). Krūmų tankmėje kuitėsi plovinė vištelė, o vandenyje plaukiojo nendrinės vištelės. Staiga danguje nežinia iš kur pasirodė apie 150 baltųjų pelikanų būrys, kuris apsuko kelis ratus ir nusileido kažkur labai toli nuo mūsų.
 |
| Netekusi uodegos papirusinė krakšlė |
 |
| Pelkinis vėžlys |
 |
| Indinis sidabrasnapis |
