Ryte aplink sukiojosi trys poros geltonųjų thunbergi porūšio kielių. Nusprendėme dar kartą sugrįžti prie kalno, ant kurio važiuodami į priekį matėme ilgauodegių plėšikų. Jau žinomoje vietoje aptikome porą ilgauodegių plėšikų, netoliese skraidė pentinuotosios startos ir vidutinės kuolingos, matyt, saugodamos nuo plėšikų savo lizdus. Aptikome du mornelius su jaunikliais, bet tundrinės žvyrės šį kartą neradome. Aplinkui pypsėjo dirviniai sėjikai, ant akmenų šokinėjo kūltupiai. Kalno papėdės krūmynuose maitinosi mėlyngurklės, savo keistą giesmę traukė šiauriniai kikiliai, šmirinėjo pieviniai kalviukai ir čimčiakai. Oras buvo puikus ir saulėtas – daugiau kaip 20 laipsnių šilumos.
Važiuodami į pietus sustojome Inari mieste, didelėje suvenyrų parduotuvėje, kur šiaip ne taip pavyko prisijungti prie nemokamo bevielio interneto ir įdėti kelias naujausias nuotraukas.
Kitas sustojimas buvo prie Ivalo (68.6784N, 27.6305E), kur ieškojome mažosios startos. Paties paukščio nepamatėme, bet girdėjome šalia elektros linijos giedantį patiną.
Tą vakarą nakvojome miške, apie 35 km nuo pagrindinio kelio (68.3878N, 26.6781E), prie upelio, kur, anot mūsų kelrodės knygelės, renkasi atsigerti kryžiasnapiai. Vos išlipę iš automobilio, pamatėme eglės viršūnėje besimaitinančius 2 eglinius kryžiasnapius. Prieš miegą vaikščiojant miške, kelią perbėgo rudoji lapė, iškabintuose inkiluose perėjo didžioji zylė ir paprastoji raudonuodegė.
