Ryte šalia kemperio, kaip ir tikėjomės, prie lesyklų atskrido pasimaitinti sibiriniai kėkštai, visas miškas aidėjo nuo jauniklius maitinančių eglinių kryžiasnapių balsų, o mes vėl išbaidėme jerubių šeimyną. Vaikščiojome kelias valandas, ieškodami tripirščio genio, bet pavyko pamatyti tik didįjį ir eglės kankorėžį įsikandusią paprastąją voverę.
Likusių dienų planas buvo patikrinti Makso rekomenduotas Kuusamo apylinkės vietas, kadangi vienoje iš jų galėjome pamatyti kilnųjį erelį. Ne iš karto pavyko surasti nurodytą vietą, o ir suradus tik Vytui ir Eugenijui pasisekė pamatyti aukštai danguje sklendžiantį paukštį, kuris tuoj pat dingo iš akiračio.
Oro temperatūra darėsi vis aukštesnė ir termometro stulpelis siekė net 29 laipsnius. Užsukome į parduotuvę atsigaivinti ledais, o paskui nuvažiavome į jau gerai mums pažįstamą žvyrės buveinę. Čia kartu su patinu aptikome ir patelę, kuri taip pat buvo labai jauki žmonių akivaizdoje. Šalia esančiame ežere plaukiojo rudakaklis kragas, medžiojo žuvininkas, maitinosi mažieji kirai ir upinės žuvėdros.
Vakare prie Valtavaara kalno susitikome su antruoju ekipažu iš Lietuvos. Besišnekučiuodami, kelis kartus girdėjome tripirščio genio kalenimą, ūktelėjo ir raiboji pelėda.
