Ryte visi išėjo pasivaikščioti bei fotografuoti. Smailiauodegiai plėšikai, dirviniai sėjikai bei pentinuotosios startos buvo šalia. Pavažiavę kiek toliau nuo rezervato matėme juodkrūčius bėgikus ir rudagurklius kalviukus. Šalia kažkokio ežeriuko Gediminas rado apvaliasnapį plaukiką išnarintu sparnu – paleidome jį į vandenį. 
Dar kartą grįžome į Vardø pasipildyti vandens ir parduotuvėse paieškoti šviežių jūros gėrybių, bet radome tik šaldytas ir labai jau brangias. Stabtelėjome iškyšulio gale, su vaizdu į Hornøya salą, pafotografuoti poliarinių žuvėdrų. Netoliese vandenyje ramiausiai sau plūduriavo vienišas storasnapis narūnėlis.
Kitas mūsų tikslas – Ekkerøy pusiasalis, kur ant stačių akmeninių uolų perisi kelių tūkstančių tripirščių kirų kolonija, o akmenuota pakrantė garsėja pasimaitinti susirenkančiais tilvikais. Apžiūrėjome tripirščių kirų koloniją. Mes buvome liudytojais liūdno vaizdo, kai neišsilaikę lizde nuo stačių uolų krito kirų jaunikliai ir apačioje ant akmenų matėsi daug jau nebegyvų kūnelių ar pasmerktų žūti, bet dar vis ropinėjančių kiriukų. Tarp galybės kirų ieškojome alkų ar narūnėlių, tačiau radome tik pavienius paukščius, o ir tuos plaukiojančius vandenyje. Tuo metu vėl pradėjo lyti. Nakvynei pasirinkome vietą prie kranto rytinėje pusėje. Šalia mūsų kemperio maitinosi gausi paprastųjų gagų šeimyna, o aplinkui skraidė triukšmingai savo teritoriją ginančios jūršarkės. Deja, iš tilvikinių ten, neskaitant jūršarkių, buvo tik keli gaidukai, akmenės ir juodkrūčiai bėgikai.