Ši diena buvo skirta kelionei į Batsfjordą. Pakeliui sustojome prie medžioklinio sakalo lizdo, bet jis jau kelis metus apleistas ir mums atvažiavus ten sklandė tik tūbuotasis suopis. Važiuojant tolyn 891-uoju keliu ties posūkiu (70.5832N, 29.6593E) virš kelio praskrido sakalas. Iš karto sustojome ir po kelių akimirkų išaiškėjo, kad čia medžioja pora startsakalių. Matyt, netoliese buvo jų lizdas. Pakelės krūmokšniuose maitinosi smilginiai strazdai, šiauriniai kikiliai ir arktiniai čimčiakai. Tai šen, tai ten buvo matyti nenutirpę sniegynai su žiojinčiais 3 m storio sniego tarpekliais. Ties Syltefjord ir Nordfjord miesteliais esančiame fiorde ieškojome ruonių, bet, deja, neradome. Nuo Nordfjord galima pėsčiomis keliauti iki šiaurinių padūkėlių kolonijos, bet mes šios minties atsisakėme, kadangi akmenų keliu tektų 11 km žingsniuoti pėsčiomis, o pusiaukelėje dar perbristi kalnų upę. Mes paėjome fiordo krantu tik kelis kilometrus ir mums pavyko pamatyti skraidančius ir kaip strėlės smingančius į vandenį šiaurinius padūkėlius, o Milda pastebėjo 2 medžiojančius bukauodegius plėšikus.
Batsfjordo uoste matėme taistę ir daugybę kirų, tarp kurių nesėkmingai stengėmės įžiūrėti didįjį poliarinį kirą. Nuo šios vietos mūsų kelias pasisuko atgal ir mes pradėjome žygį link Suomijos, kur blogas oras buvo sutrukdęs apžiūrėti nemažai paukštingų vietų. Nakvynę pasirinkome stovėjimo aikštelėje prie Teno upės, atstojančios natūralią Suomijos ir Norvegijos sieną apie 20 km į vakarus nuo Utsjoki miestelio.
